BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šimtas metų, kaip nerašiau įrašo blog’o sistemoje. Na, ne šimtas, bet 5+ tai tikrai. Net nesu tikra, ar mano įrašas bus publikuotas ar nugrims užmarštin, kai paspausiu “skelbti” mygtuką.

Kažkada blog’as man buvo tikras išsigelbėjimas. Gyvenau kaime, vargiai turėjau su kuo pasidalinti mintimis (o jų buvo daug), turėjau daugiau laiko nei galėjau jo suvartoti ką nors reikšmingo veikdama… Ir tada atradau sistemą, kurioje mano mintys įgavo tam tikrą svorį ir prasmę, kuri mane priėmė tokią, kokia esu - netobulą ir nepasitikinčią savo jėgomis.

Šiuo metu jaučiuosi taip, lyg vėl gyvenčiau kaimo glūdumoje, kur vargiai galiu rasti artimą sielą, nes čia vos viena kita dvasia kartkartėmis ir tepasivaidena. Tai - paradoksas, nes iš tiesų gyvenu didžiausiame kada gyventame mieste, kuriame ko jau ko, bet žmonių netrūksta. Ko trūksta yra ne žmonės, bet žmogiški santykiai. Tokie, kurie įkvepia, stumia į priekį, generuoja naujas idėjas. Trūksta žmonių, kurie mane pažįsta ir kaskart mane sutikdami neklausia, kas naujo mano gyvenime, bet domisi, kaip aš jaučiuosi ir apie ką mąstau.

Nesinori pabaigti šio įrašo liūdna gaida. Ne viskas yra taip tamsu, kaip rodosi iš pirmo žvilgsnio. Jei yra šešėlių, vadinasi, iš kažkurios pusės šviečia saulė, tereikia jos paieškoti tarp debesų.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Retai, oi, labai retai.

Vienas iš paskutiniųjų, prie kurių ranką prikišau.

Ir dar - naudodamasi proga skelbiu, kad pasipildė mano knygų kolekcija (daugiau Murakamio!)
Taigi mano knygų lentynoje guli ir šeimininkų laukia tokios knygos:

1) Haruki Murakami “The wind-up bird chronmicle”

2) Haruki Murakami “Norwegian Wood”

3) Haruki Murakami “Kafka on the Shore”

4) Haruki Murakami “Sputnik Sweetheart”

5) Paulo Coelho “The Devil and Miss Prym”

Rodyk draugams

Comments Komentavo 16 »

Ką manyti apie žmogų, kuris daugiau nei 5 savaites laikėsi “kompiuterio dietos?” Trenktokas su plyta per galvą, taip?

Malonu susipažinti, tai aš.

Tiesa, minėtos dietos laikiausi ne visai savo noru, mat mano mielas kompiuteris, švelniai vadinamas Pauliumi, sumąstė pailsėti ir, kaip tikras lokys vidury žiemos miego, neberodyti didelių gyvybės ženklų požymių.

Bet ne skųstis čionai noriu.

Kreipiuosi į skaitančią liaudį (Ar dar tokios yra?)

Apėjus viešąsias bibliotekas ir knygynus mane aplanko mintys, jog kas jau kas, bet lietuviai angliškų grožinės literatūros knygų neskaito. Kaipgi kitaip paaiškinti faktą, kad net didžiausia viešoji Kauno biblioteka tokių knygų turi vos vieną varganą lentyną?

Taigi praradusi viltį prabudinti Paulių, ėmiau iš lentynos pirmą pasitaikiusią knygą ir lapas po lapo ėmiau žudyti nuobodulį, priglaudusi prie savęs Murakamį. Darbas ėjosi sėkmingai. Taip sėkmingai, kad užsimaniau dar. Ir dar. Ir DAR. Apėmė tokia aistra skaityti Murakamį angliškai, kad vargiai galėjau praeiti pro knygynus, neužsukusi vidun, nespivaidenusi tarp knygų lentynų ir [galbūt] nenusipirkusi dar vieno šedevro.

Iš to nerišlaus tekto turėtų plaukti išvada. O kad nenuplauktų ji kažin kur toli ir netaptų labai miglota ir kad mano dešinės rankos pirštai nesuledytų bumbsėdami į klaviatūrą, klausiu tiesiai šviesiai:

gal Kaune gyvena toks pilietis, kuris mėgsta skaityti anglišką grožinę literatūrą, neranda jos bibliotekose, knygynuose baigia išleisti savo santaupas , bet skaityti visgi NORI?

(klausiu ne vien dėl to, kad pasijausčiau esanti angliškų knygų mylėtojų bendruomenės dalis. Nuoširdžiai tikiuosi įvykdyti some kind of natūrinius mainus. :)

Tiek šiam kartui. Visgi norisi turėti sveikus, neamputuotus dešinės rankos pirštus.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Karščio veikiama vargiai sugebu dėstyti savo mintis. Bet, kiek pamenu, norėjau brūkštelėti keletą žodžių apie šį bei tą.

1. “Mano gyvenimas šiuo metu primena pasaką; laukiu nesulaukiu laimingos pabaigos” - tokia mintis išplaukė į mano smegenų paviršių pamąsčius apie dabartį ir ateitį.

2. Nežadėjau piešti, bet..piešiu (žiūrėti nuotrauką kairėje). Tiesą pasakius, jei ne piešimas, turbūt šiuo metu būčiau apimta depresijos (bedarbė, be veiklos ir be žmonių). Todėl piešiu, galima sakyti, iš reikalo.

3. Per vasarą dar neperskaičiau nė vieno knygos puslapio, net knygos neturiu. Kodėl? Tam yra kelios priežastys. Pirma - mano miestelio bibliotekos darbuotoja labai atstumianti, stengiuosi neturėti reikalų su ja. Antra - nenoriu skaityti bet ko. Trečia - svajoju pabaigti skaityti pavasarį pradėtą Dostojevskio “Idiotą”, tačiau suvokiu, kad tam reikia tam tikro nusiteikimo. Manoji būklė šiuo metu (žiūrėti pirmą punktą) ne itin gera, todėl teks palūkėti kokią savaitėlę kitą ir piešti piešti piešti.

4. Užsisakiau abu “Idioto” tomus internetu, galėsiu pradėti (ir baigti) skaityti juos kai norėsiu. P. S. Abiejų tomų kaina tik 10 Lt, negalėjau nenusipirkti!

5. Be piešimo mane dar gelbsti muzika. Piešiu dainuodama šią dainą!

6. Gal galite pasiūlyti piešimo objektą (arba dar geriau - konkrečią nuotrauką)? Kažką panašaus į šitą, šitą arba šitą.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 3 »

…taip ir padariau. Sakiau, kad ieškosiu darbo tol, kol rasiu, ir radau.
Ir dirbu.
Ir grįžtu į laikinus namus vos pavilkdama kojas.
Ir svajoju apie normalius pietus.
Ir apie šaltą vasarą.
Ir apie pusės žvaigždutės viešbutį.
Ir tingiu rašyti, apie ką dar svajoju.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 6 »