BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Šįryt kambario kampe pastebėjusi pūkų krūvelę, prisiminiau vieną istoriją…

Viename mieste gyveno ponia. Gyvenimu skųstis tai moteriškei, rodos, nebuvo priežasčių: ji turėjo mėgstamą darbą, erdvius namus, mylimą vyrą, dievinamą dukrelę… Tačiau kartą ši ponia pajuto keistą, širdį maudžiantį tuštumo jausmą. Ji ilgai svarstė, kaip tą tuštumą užpildyti, kol galų gale vieną dieną nusprendė…įsigyti šunį.

Kaip tarė, taip ir padarė - jau po keletos dienų moters namuose apsigyveno mažas mielas pūkuotas padarėlis. Tas mažas sutvėrimas ne tik užpildė tuštumo jausmą, bet ir sužadino moteriškei pačius gražiausius globėjiškus jausmus, kurių ji iki tol niekada nebuvo pajutusi. Žodžiu, mažasis šunelis šimtu dvidešimčia procentų pateisino savo šeimininkės lūkesčius.

Miestietės gyvenimas būtų ir toliau ramiai tekėjęs sava vaga, jei vieną dieną kai kas nebūtų nutikęs. Moteris, grįžusi namo po sunkios darbo dienos, įžengė į kambarį ir  sunkiai galėjo patikėti tuo, ką išvydo: ant grindų mėtėsi pūkų kamuoliukai, o greta gulėjo ir į ją liūdnomis akutėmis žiūrėjo mylimas šunelis…

Po tos įsimintinos dienos moteris darė viską, kad tik jos šunelis pasveiktų: pirko garsių firmų šampūnus šunims, įvairiausius brangius vitaminus… Galiausiai, visai netekusi vilties pagydyti augintinį, ji kreipėsi į savo kaimynę - biologijos mokytoją ir šiaip apsiskaičiusią moteriškę. Šioji, išklausiusi kaimynės skundą, pasakė:

-Turiu tave nuliūdinti. Be reikalo pirkai savo šuniui tuos visus vaistus. Jam niekas negali padėti. Jis, nori tu to ar ne, vis vien neišvengiamai…šersis.

Tai smagaus juoko buvo biologei, kol ji aiškino poniai miestietei apie tai, kad šunys neišvengiamai du kartus per metus keičia kailiuką ir kad tai nėra jokia liga.

Žinoma, šią istoriją galėjau užrašyti ir  trisdešimčia žodžių, tačiau aš nebūčiau aš, jei retkarčiais neleisčiau sau padaugiažodžiauti.

Paukštelis pačiulbėjo, jog aš tapau įžymi!

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Plaukuotas įrašas (daugiažodžiavimas)”
  1. Durna gal ta moteriškė, kad nežino tokių dalykų??? Galų gale gi galėjo jai jos dukra ar vyras pasakyt, kad šunys šeriasi…

  2. Na aš tos moteriškės nekaltinu. Vis gi tai buvo pirmas jos augintinis. Čia būtų tas pats, jei tu sumąstytum nusipirkti šešką, imtum šerinti jį mėsyte ir po kokio mėnesiuko nusistebėtum, nuo ko jis, vargšelis, galėjo mirti.

  3. Michael’as Jackson’as liks mūsų širdyse amžinai..
    Būkite geri, pasirašykite peticiją:
    http://www.blussa.com/sign-petition.htm?petitionId=61

  4. Jei kam nuo to palengvėjo, tai pasirašiau.

  5. Liūdna moteriškė, jei vietoj vyro ir dukros jos širdies tuštumą užpildė šuva :/ Lieva, net ne liūdna.

  6. Čia turbūt įrašo autorė kalta, kam kam truputį leido sau padaugiažodžiauti ir bedaugiažodžiaujant pagrąžinti istoriją.

Komentuokite