BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rašau, bet nežinau, ką ketinu rašyti. Tik žinau, kad rašau, nes nebegaliu nerašyti. Mano galva ūžia nuo minčių. Net duonos gabalėlio negaliu ramiai sukramtyti - vis jaučiu, kaip jos įkyriai siekia ištrūkti į laisvę. Jos spurda, blaškosi, daužosi, stumdosi… Ša, užteks tų veiksmažodžių - čia juk ne Ivanauskaitės novelė.

Iš kur tas nerimas? Kas drįso jį atgabenti į mano galvą tokią gražią dieną?

Knyga. Kalta knyga. Sakau jums, kalta knyga. Ne, kaltas tas, kas ją parašė. Škėma. Škėma. Škėma… Nors ne, kuo jis kaltas, kad aš perskaičiau jo kūrinį? Gal kas nors dabar skaitydamas mano “kūrinį” savim dedasi ligotas mintis, kurias nevilties akimirką permąstys?

O Dieve (atleisk, tu man tik kreipinys, bet ne asmuo), kodėl aš jaučiu, jog neparašiau to, ką norėjau parašyti?..

————————————————————————————————————————————————————————————————————————–

Ar jums kada yra tekę skaityti knygą ir jausti, jog pagrindinis herojus yra kone jūsų atitikmuo? Arba bent jau daug kuo į jus panašus? Man pastaruoju metu tai teko pajusti ne kartą. Visų pirma, Liudas Vasaris - dvejojanti, pasimetusi, kenčianti asmenybė, o dabar dar ir Antanas Garšva - žmogus, kuris nori kurti, tačiau negali; kuris nori gyventi ramų šeimyninį gyvenimą, tačiau šizofrenija jam to neleidžia daryti.

Žinote, ką pirmiausia padariau, perskaičiusi “Baltą drobulę”? Pasidomėjau, kas per liga ir su kuo yra valgoma ta šizofrenija. Geriau jau nežinoti, kaip aš liguistai įdėmiai skaičiau vieną mokslinį straipsnį apie šią psichinę ligą…

————————————————————————————————————————————————————————————————————————-

O ne, aš nesergu, aš tikrai tikrai nesergu, aš negaliu sirgti. Gal tik mano vaizduotė nesveikai laki. Galbūt aš padidinto jautrumo. Gal per daug siaubo filmų prisižiūrėjau. Gal tai tik PoMS. Gal viską galima moksliškai paaiškinti?
“Šizofrenija  - tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmus, mąstymą, suvokimą, valią ir emocijas.”

Juk ne visi jautrūs žmonės yra šizofrenikai? Juk egzistuoja tokia žmonių kategorija kaip menininkai, tiesa? Tiesa?..

————————————————————————————————————————————————————————————————————————-

Dieve, kas man darosi? Kartais aš pati savęs bijau. Iš kur mano galvoje gimsta mintys imti į rankas peilį ir smeigti jį į artimo nugarą? Kodėl aš verkiu, kai man įkanda šuo, nors man visai neskauda? Kodėl, kai rašau sakinį apie skausmą, mano akyse tvenkiasi ašaros?
“Minčių, mastymo nesuderinamumas - pasireiškia keistomis mintimis, įsitikinimais ir pervertinimais. Mąstymo sutrikimai taip pat apima minčių šuoliavimą, trūkinėjimą, mąstymo skurdumą, gali būti prievartinis mąstymas, minčių antplūdžiai. Šie sutrikimai ypač gerai atsiskleidžia rašant”

————————————————————————————————————————————————————————————————————————–

Pavargau. Labos nakties, mano ligotos mintys. Rytoj tikiuosi jūsų nesutikti. Nes aš nesergu. Sergat JŪS.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “Ligotos mintys. Nuoširdžiai rekomenduoju neskaityti”
  1. Teko man skaityti tokią knygą “Sesė” (Malgorzata Saramanowicz). Man ji padarė ne mažesnį poveikį negu jums. Beprotybė arba tirštas knygas pasaulis buvo mane apsėdęs net gerus pusę metų. Net ir dabar pamačius didesnį vabalą, ar ne duok diev, tarakoną, pereina gilus šiurpas (kas skaitė, tas žino). Pasąmonės ir sąmonės vingiai, tikrovė iškreipta ir pavaizduota šiurpiau nei galima įsivaizduoti. O pagrindinė veikėja, hmm, negaliu sakyti panaši į mane, bet joje mačiau kažką, kas manyje buvo, bet kitokioje formoje (sunku tai paaiškinti suprantamai :D )
    Keistas jūsų savęs analizavimo būdas, bet gal ir geras. Tik nepasimeskite ir neatraskite to ko nėra, o visą kitą tik į naudą savęs pažinime :)

  2. Ir man pasitaikydavo, kad skaitydama knygą, rasdavau labai daug panašumų tarp savęs ir pagrindinio veikėjo. Gal tau taip atsitiko tiesiog dėl to, kad perskaičiusi knygų anotacijas, labai taikliai sugebėdavai atrinkti būtent tai, ko tau iš tikrųjų šiuo metu reikia? Tiesiog pajusdavai, kad knygoje gali būti keliamos tau rūpimos problemos.
    Nemanau, kad rimtai sergi, ar juo labiau, kad tai šizofrenija. Jei iš tikrųjų sirgtum šizofrenija, tai pati net negalvotum, kad tu šizofrenikė, būtum įsitikinusi, kad esi visiškai sveiko proto (nors iš tikrųjų taip nebūtų). Ko gero, tu teisi, kaltas tavo jautrumas ir laki vaizduotė.
    O šiaip manau, kad tiesiog turi per daug laisvo laiko ir tavęs neslegia jokie rimti rūpesčiai, dėl to ir atsiranda įsivaizduojamos problemos. O kadangi nesi niekuo užsiėmusi, tai ir lenda visokios keistos mintys į galvą. Susirask kokį nors rimtesnį užsiėmimą, kuriam skirtum visą savo laiką, ir tada turėtų dingti tos ligotos mintys :)

  3. Nei vienas is musu neserga. Nei tu, nei mes. Kodel butina keistas mintis ar liudesi paaiskinti mediciniskai. Tai ne liga. Tai per didelis isijautimas i knyga. Ir man taip buvo, taciau saves sizofrenike niekada nelaikiau, o tu manes nepazysti, tai irgi negali sakyti, kad as sergu. Is tiesu kiekvienam pasitaiko keistu minciu, tik kiti tas mintis pasilaiko sau.

  4. Turiu paguosti - esi visiškai sveika, lakios fantazijos ir jautri mergina :)

  5. Šinobis, man pačiai atrodo keistas toks savęs pažinimo būdas, kokį aprašiau. Tikiuosi, kad, kaip tu rašai, kančios ir gilūs apąstymai man išeis į naudą (o gal jau išėjo).

    Bedugnių gyvate, nemanau, jog knygą skaitymui rinkausi pagal tuometinę nuotaiką. Tiesą pasakius, “Baltą drobulę” sumąsčiau skaityti visai atsitiktinai, vie dėl to, kad buvau apie ją daug girdėjusi ir norėjau susipažinti su viena žymiausių lietuviškų knygų. Ir, tiesą pasakius, vis neprisiversdavau pradėti skaityti tos knygos, mat iš anksto buvau susidariusi nuomonę, jog tai - sunkiai skaitoma knyga.
    Tuo, kad aš neva sergu šizofrenija ar kažkuo panašaus, ir pati nebetikiu. Tiesiog tada, kai rašiau įrašą, mano galvoje dėjosi įtartini dalykai.
    O dėl paskutinės pastraipos visiškai sutinku - niekada nesu turėjusi itin rimtų bėdų, nežinau, ką reiškia iš tiesų kentėti, dėl to ir atsiranda neva didelių, tačiau iš tikro - niekinių problemų. Man mirtinai reikia pakeisti aplinką ir atrasti mėgiamą veiklą (kad ir iš naujo).

    Poliphili, manau, tu neteisingai supratai mano įrašo paskutinę pastraipą. Sakydama “Nes aš nesergu. Sergat JŪS”, aš kreipiausi ne į kokius nors žmones, o į savo mintis.

  6. Hemiptera Blackyoumeanus, o taip, esu tokia pat netobula kaip ir visi.

  7. šizofrenija… hm, o gal per drąsiai nori sau tai įteigti. nemiegotum naktimis, jaustumeis per daug hyperaktyvi, galvotum, jog kažkas tave seka, stebi ar vagia mintis, pradėtum tikėti ateiviais, kad buvai kosmose ir pan., vaikščiotum iš vienos vietos į kitą, labai greitai susinervintum ir pultum daužyti daiktus, visiems įkyriai pasakotum savo keistas istorijas, kurios pagal tave yra tikrai neišgalvotos, matytum žmones, kurių išties nėra šalia, girdėtum balsus, jaustum nesvarumo būklę, paralyžuotų kai kurias kūno dalis, nevalgytum paromis, vieną minutę isteriškai juoktumeis, o kitą verktum, kabinėtumeis prie svetimų žmonių, sutiktų gatvėje ar parduotuvėje (ko jūs mane sekat? pažiūrėk, asile, kaip tu atrodai. oje, tavo nosis - knyslė ir t.t.), tavo sakiniai neturėtų loginės prasmės (aš namas einu lėkštė ir t.t.). Šizofrenijos rūšių yra labai daug. Jei negydoma, būklė tik blogėja ir gali ne tik save sužaloti, bet ir kitus. Afekto būsenos (kai užpuola šizofrenijos priepuolis) prasideda staigiai ir trunka porą valandų ar pusdienį. Tada žmogus nusiramina, bet vis tiek nebūna adekvatus. Pirmuosius šizofrenijos požymius labai sunku pastebėti. Kaip ir nustatyti jos formą bei rūšį. Žinoma, šiuo metu yra daug vaistų, kurie gerina gyvenimą, bet iki galo neišgydo. Taip pat reikia pastoviai juos gerti ir laikytis režimo (jokio nuovargio, streso, reikia sportuoti, sveikai maitintis). Alkoholis ir kitos narkotinės medžiagos tik išprovokuoja tokius dalykus. Ir viską, ką čia papasakojau, yra tik maža dalis, su kuo teko susidurti (mano vienas draugas serga).

  8. Cinamono Krautuvėle, kuo daugiau mąstau šia tema, tuo aiškiau suvokiu, kad iki šizofrenijos man labai toli. Ne, aš tikrai nesergu. Nematau jokių neegzistuojančių žmonių, negirdžiu pašalinių balsų savo galvoje, pernelyg dažnai mano nuotaika paprastai nekinta. Tiesiog kartais užplūsta mane gąsdinančios mintys, labai retais atvejais galiu kokį pusvalandį ar daugiau išbūti sukniubusi ant žemės ir tiek.
    O tokį ligotą įrašą parašiau matyt paveikta knygos arba skaityto straipsnio. Nuo šiol žinosiu, kad negalima su kitais dalintis savo nesveikomis mintimis, nes po to gailėsiuosi tai padariusi.

  9. Tai vadinama paauglyste - irgi lėtinė liga ;D

    o man tai ši knyga buvo pati lengviausia mokykloje - vienintelė, kurią gerai išanalizavau, nes visi simptomai buvo kaip iš medicinos vadovėlio ;D che-che X3

  10. Pastebėjau, jog antrą kartą skaitant tą pačią knygą, viskas darosi paprasta ir aišku. Taip kad ir man matyt greitai “Balta drobulė” neatrodys “sunki”.

  11. Ne kiekvienas jautrus žmogus yra menininkas :)

  12. Tame straipsnyje radau štai ką:

    Paprastoji šizofrenija. Retai pasitaikantis sutrikimas, atsirandantis nepastebimai progresuojant elgesio keistumams, pasireiškiantis nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų ir bendru darbingumo sumažėjimu. Didėjant socialiniam skurdui individas gali pradėti valkatauti, pasineria į save, tampa tingus, nebeturi jokio tikslo. Dažniausiai susergama 15-25 metų amžiaus.

    Atleiskit, bet jei jau egzistencijos bergždumo suvokimas laikomas liga…

  13. Aš manau, jog jautrumas mums ne šiaip sau yra duotas, o tam, kad jį išnaudotume pagal paskirtį. Vieniems jis padeda pastebėti gamtos grožį ir jį įamžinti nuotraukose ar drobėje, kitiems jautrumas leidžia kurti dainas apie globalines problemas, dar kiti, sujaudinti kokių nors sukrečiančių įvykių, ima ir sukuria eilėraštį. Žiūrint iš vienos pusės, jautrumas - didelė dovana, tačiau, kita vertus, ne į viską reikia žiūrėti jautriai - kartas nuo karto būtina užsidėti rožinius jautrumu nespinduliuojančius akinius.
    Mano nuomone, kiekvienas jautrus žmogus turi potencijos būti menininku, tačiau ne visi pasinaudoja šiuo talentu, kiti net tyčia užgniaužia šią savybę savyje, kad būtų lengviau ir paprasčiau gyventi.

    Kadangi straipsnį apie šizofreniją rašiau ne aš, negaliu prisiimti kaltės už galimus netikslumus. Tačiau aš išdrįsčiau pasiginčyti su gerbiamąja komentatore dėl to, ar egzistencijos bergždumo suvokimas yra laikomas liga. Kaip sraipsnyje minėta, žmogus, sergantis paprastąja šizofrenija, pasineria į save, pasidaro tingus, nebeturi jokių tikslų gyvenime. Nekvepia depresija? Juk depresija yra glaudžiai susijusi su šizofrenija.

  14. blekas rašė:

    tau ne sizofrenija tau kliedesiai mergyt :D

  15. Fakto klaida. Garšva nesirgo šizofrenija… Jis sirgo neurastenija

Komentuokite